Požiūris į turtą
1Nemiga dėl turto nualina žmogaus kūną,
o nerimas dėl jo išsklaido miegą.
2Bemiegis nerimas neleidžia užsnūsti labiau,
negu sunki liga sutrikdo poilsį.
3Turtuolis triūsia, kad susikrautų turtų,
o ilsėdamasis valgo iki soties skanėstų.
4Beturtis nuolat triūsia,
vos užsidirbdamas kuklų pragyvenimą,
o ilsėdamasis tampa skurdžiumi.
5Kas myli auksą, tas nuodėmės lengvai neišvengs;
kas ieško turtų, tas bus jų suklaidintas.
6Daugelis pražuvo dėl aukso,
ir jų pražūtis buvo jiems savaime aiški.
7Tai pinklės kvailiams,
ir bet koks neišmanėlis leidžiasi į jas įviliojamas.
8Laimingas turtuolis, rastas be dėmės,
neinantis paskui savo turtus!
9Kas jis, kad galėtume jį pasveikinti?
Juk jis padarė nuostabių darbų saviesiems!
10Kas buvo išmėgintas auksu ir rastas tobulas?
Tebūna už tai pagirtas!
Kas galėjo nusižengti ir nenusižengė,
galėjo daryti pikta ir nepadarė?
11Jo nuosavybė bus tvirtai pagrįsta,
ir bendrija skelbs jo dosnumą.
Elgesys prie stalo
12Esi pasodintas prie didžiūno stalo?
Neatsinešk prie jo godžios ryklės!
Nesakyk: „Kokios gausios vaišės!“
13Atmink, kad godi akis – blogas dalykas.
Kas buvo sukurta godesnio už akį?
Todėl kiekviena proga ji ir ašaroja.
14Netiesk rankos į visa, ką matai,
nenustumk savo kaimyno nuo dubens.
15Rūpinkis savo kaimynu kaip pačiu savimi
ir galvok apie visa, kas tau nepatinka.
16Kaip išauklėtas žmogus, valgyk, kas prieš tave padėta,
ir godžiai nežiaumok, kad kiti nepasibjaurėtų.
17Pirmas liaukis, kaip dera gerai besielgiančiam,
ir godžiai neryk, kad kitų neįžeistum.
18Jeigu esi pasodintas prie stalo tarp daugelio žmonių,
netiesk pirmas rankos.
19Argi trupučio negana išauklėtam žmogui?
Atsigulusiam nereikės pūkšti.
20Saikingumas valgant laiduoja sveiką miegą
ir aiškų protą keliantis kitą dieną.
Rijūnui skirtos nemigo,
šleikštulio ir skrandžio bėdos.
21Jeigu norom nenorom persivalgei,
atsikelk nusivemti, ir tau palengvės.
22Klausykis, mano vaike, nepaniekink manęs,
ir ilgainiui branginsi mano žodžius.
Kad ir ką darytum, būk santūrus,
ir joks blogas įprotis tavęs neužklups.
23Dosniai maistą dalijantįjį žmonės giria,
ir jų liudijimas apie jo dosnumą patikimas.
24Miestas skundžiasi žmogumi,
kuris šykšti maisto,
ir jų liudijimas apie jo šykštumą tikslus.
Vynas
25Nemėgink įrodyti savo jėgų, gerdamas vyną,
nes vynas yra pražudęs daugelį.
26Kaip žaizdras išbando kalvio darbą,
taip vynas išbando širdis, kai įžūlieji ginčijasi.
27Vynas žmonėms – gyvasties šerdis,
jei jo geriama saikingai.
Koks gyvenimas žmogui be vyno?
Iš pradžių jis buvo sukurtas žmonių džiaugsmui.
28Širdies džiaugsmui, gerai nuotaikai ir malonumui
užtenka vyno, jeigu jis geriamas saikingai tinkamu laiku.
29Galvos skausmą, kartėlį ir gėdą kelia vynas,
geriamas be saiko, pykstant ir barantis.
30Vis daugiau ir daugiau vyno – raizgai kvailiui;
jie mažina jam jėgas ir daugina žaizdas.
31Gerdamas vyną, nesikabinėk prie kaimyno,
nepašiepk jo, kai jis linksmas.
Nedaryk jam priekaištų
ir nesiginčyk su juo prie žmonių.
